Kaklaraištis - austa arba mezgzta juostelė, kuri į vieną galą išplatėja iki tam tikro pločio (pagal to
meto mados tendenciją 3-12 cm ir daugiau). Įprastas kaklaraiščiįų ilgis - 130 cm.
Kaklaraiščiai sukerpami
įstrižai, dažniausiai iš trijų dalių,
pailginta dalis būna su pamušalu, o nugaros dalyje įsiuvamas įdėklas. Romos
legionieriai, turbūt apsisaugoti nuo šalto žiemos oro, dėvėjo pirmuosius kaklaraiščius. Dekoratyviniu priedu Kaklaraištis tapo XVII a. Kaklaraiščiai klasifikuojami į
suformuojančio taisyklingą trikampį dvigubo mazgo kaklaraiščius bei vieno
mazgo (siauri kaklaraiščiai).
Kaklaraiščiai
naudojami kaip dekoratyviniai drabužių priedai, rišami ties kaklu.
Skirtingai progai pasirenkamas skirtingo tipo kaklaraištis. Gaminamas
iš šilkinio ar vilnonio audinio; taip pat gali būti megztas apvalaus mezgimo mašina, tokiam kaklaraiščiui tolimesnis apdorojimas nereikalingas.
Kaklaraištis
– vyrų garderobo paslaptingiausia detalė. Tai vyriškas aksesuaras, nors ir moterys dėvi kaklaraiščius, bet tokį elgesį galima pavadinti svetimo
turto savavališku užvaldymu.
Į galvą kaklaraiščio idėja atėjo vyrams. Į šią aprangos
detalę pasižiūrėjus atidžiau kyla klausimas: kodėl toks laisvę mėgstantis padaras, vyras, sau
ant kaklo kabina kilpą imituojančią virvę? Juk kaklaraiščius nešiodami vyrai rizikuoja netgi savo sveikata. Anglų mokslininkų
įrodyta, kad kaklo miego arterijos užspaudžiamos kaklaraiščio ir taip
sumažinamas kraujo patekimas į galvos smegenis ir akis, dėl to kaklaraiščio
savininkai gali tapti lėtais ir akiniuotais.
Galima pastebėti kitą paradoksą lauke šaltu oru galima pamatyti nemažai vyrų demonstruojančių nuo šalčio raudonas fizionomijas atidengtą kaklą. Šitų tipų ne tik nepriversi užsirišti kaklaraiščio, bet net šaliko ir taip pat užsidėti kepurės. Galima padaryti prielaidą, kad yra 2 kategorijos nešiojamčoų kaklaraiščius vyrų: kurie rišasi kaklaraištį, nes stengiasi instinktyviai apsaugoti kaklą, ir kurie nori pakabinti ant kaklo kažką, pabrėžiantį jų statusą.