Drabuziai2.lt

Pėdkelnės – dalinai ar visiškai permatomas aptemptas apatinis trikotažas, kuris yra maunamas ant nuogų kojų. Pėdkelnės dažniausiai dėvimos su sijonu (ypač su mini sijonėliu), suknele arba šortais. Vyriškos pėdkelnės (šiltos, neretai skirtos pakeisti apatinėms kelnėms, dažniausiai dėvimos žiemą) nešiojamos po kelnėmis. Pėdkelnių yra įvairiausių spalvų (dažnai – kūno spalvos ir tamsesnių), raštų (vienspalvių, juostuotų, margintų, nėriniuotų, konkrečių ar abstrakčių piešinių), blizgumo (blizgančių, matinių arba pusiau matinių), medžiagos, tamprumo, storio. Pėdkelnės šaltu metų laiku gali šildyti kojas.

Istorija

Viduriniais amžiais pėdkelnes nešiodavo išimtinai tik aukštuomenės vyrai. Ispanija laikoma jų tėvyne. Pėdkelnes mezgdavo iš šilko, rankomis. Nailoną išradus XX a., pėdkelnės pradėjo greitai populiarėti moterų tarpe, po to jas gamindavo ir iš laikros. Jos yra įprastai laikomos moterų aprangos elementu, tačiau pozicijas pasaulinėje rinkoje bando užimti ir firmos, kurios gamina vyriškas pėdkelnes. 

Savybės

Pėdkelnės yra gaminamos iš elastano (iki 25%), poliamido ir natūralių pluoštų. Daugiausia kokybę lemia elastanas, kuris turi įvairių pavadinimų, kas priklauso nuo gamintojos firmos, kuri įsigijo patentą tam tikram prekiniam elastano ženkui: dorlastanas - „Bayer“, laikra - „DuPont“, spandex - JAV vartojamas terminas. Microfibra vadinamas turintis daug smulkių gijų, tankus pluoštas.

Denais matuojamas pėdkelnių storis. Denas – pėdkelnių ir kojinių matas, kuris yra lygus masei devynių šimtų metrų ilgumo nailono gijos. Kuo daugiau turi denų  pėdkelnės, tuo jos yra storesnės ir lėčiau suplyšta. Ploniausios yra nuo 8 iki 15 denų, kada tinkamai parinkus medžiagą ne visada galima atskirti, žmogus su plikomis kojomis, ar pėdkelnėmis. Dažniausiai dėvimos pėdkelnės nuo 20 iki 60 denų, visais metų laikais. Storiausios pėdkelnės yra 200 denų ir daugiau, gali atlikti papildomas funkcijas – masažuojančios ar koreguojančios.